žmogpjova

žmõgpjova scom. (1) žr. žmogpjovys 1: Žmõgpjova, kaip tokį šventa žemė nešio[ja]! DūnŽ. Kiek vagių, žmõgpjovų, jug anie ar (taip pat) tėvus tura, giminę Rdn. Žmõgpjovos daba gyvena, kiek papjauna, i nėko – bučiuojas valdžia (nebaudžia) Akm.